išdriskėlis

išdrìskėlis, -ė adj., smob. (1) kas išdriskęs, sudriskęs: Skranda su išdrìskėliu šoneliu – niekas jo neaplopo Rod. Tiktai išsimetęs išdrìskėlius kailinaičius lyk lyk, lyk lyk ir pasinešė patvoriais nuo policijos Rod. [Žandaras], pamatęs nieko nepelnysiąs nuo išdriskėlio, greitai paleido Blv.